antkelti — antkelti, añtkelia, antkėlė (ančkelti Kv, Rt, K.Būg) (ž.) tr. 1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkelk ant vežimo tą vaiką Slnt. Antkėlė ant nugaros maišą Krtn. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus S.Dauk. | refl. tr.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkelti — apkelti, àpkelia (apìkelia), apkėlė tr. 1. apdėti kuo: Stalas apkeltas gėrybėm Antš. 2. aplenkti, anksčiau už ką atsikeliant iš miego: Visus apkėliau Alk. Kelk kelk, jau tave jis apkėlė: jis valgo, o tu guli Plv. Šiandien tu mane apkėlei, ryt… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkelti — atkelti, àtkelia, atkėlė tr. 1. įstengti ką pakelti iš vietos: Led atkėliau sunkų kūjį J. Gaidys sunkus, negaliu atkelt Ėr. Gal tu, brol, arklio jėgas turi? Jaunam neatkelti iš vietos tokios naštos!.. V.Krėv. Jeigu tekinio neàtkeli, tai sunkus… … Dictionary of the Lithuanian Language
iškelti — iškelti, ìškelia, iškėlė tr. I. išimti, ištraukti, išlaipinti; pakelti aukštyn, pakilti; išarti, išplėšti. 1. išimti ką (ppr. sunkų) iš kur nors: Iškelk kūdikį iš lopšio J. Žiobt ir apžiojo žuvis meškerę, ir iškėliau lyną Šts. Iškelkite mums avį … Dictionary of the Lithuanian Language
kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… … Dictionary of the Lithuanian Language
lugė — lùgė sf. (2) Škn žr. lubnia: 1. J Ant rogių uždėjo lùgę Tt. Išvažiavo į mišką su lugè Ldv. Pilna lùgė, nėr kur atsisėsti Šauk. Įsidėk daugiau šiaudų į lùgę, minkščiau būs sėdėti Yl. Ant ratų pritaisę lùgę Klm. 2. Dungst lùgė į kęsą J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
nukelti — nukelti, nùkelia, nukėlė 1. tr. nuimti ką buvusį uždėtą: Nukelk nuo prieždos kruopas Paį. Ir nukėlė tymo balną nuo bėro žirgelio JV1073. Tie velniai, ištrūkę iš krepšio, kalvėj stogą nukėlė ir nuė[jo] in pragarą BsPIV25. Šiemet bulbų daug ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
pakelti — pakelti, pàkelia, pakėlė tr. I. pajėgti ką paimti aukštyn, išlaikyti, iškęsti; iškelti aukštyn, padėti ką aukščiau, arčiau, į šalį; pašalinti. 1. pajėgti ką sunkaus paimti aukštyn: Imkiatav vienu įtempimu, vienu įstingu, ir pakelsitav akmenį J.… … Dictionary of the Lithuanian Language
palemti — 1 palemti, pàlemia, palėmė 1. žr. 1 nulemti 1: Laima pàlėmė, ir taip stojos J. 2. intr. nutarti, nuspręsti: Jis pàlėmė parkelti kaimyną į kitą vietą J. | refl.: Jeigu ji pasilem̃tų ant to važiavimo į Kauną, tai galėtų nebeit dirbt Skr. 3. tr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
perkelti — tr. 1. per ką nors pernešti, permesti: Parkelk jįjį par tvorą J. Arklys koją parkėlė [per vadelę, viržą] Ėr. Bet ką tik jis parkėlė koją par slenkstį, kaip sukliko, suvirko kūdikėlis BsPII74. 2. per daug pakelti ką: Neperkelk bekeldamas… … Dictionary of the Lithuanian Language
